šis tas apie nenugyventą gyvenimą

2009 09 14 (2)

Prisėsk...
Paskutinį kartą prašau,
Nepiktai, besiilginčiai
Šaukia širdis viduje.
Prisiglausk, prisiglausk...
Taip švelniai, tik plunksna
Nusėda, kai tyliai bučiuoju
Tave naktyje. Kai nieko negaunu,
Nereikia, tik vėliau
Ir po to labai gaila.
Prisėdu ant šalto asfalto,
Pridedu pirštą, lūpą prikandu.
Nepaleisk geismas vaitoja,
Nepaleisk, nes taip
Stingdančiai vieniša.
Paprastas žodis geresnis
Už  tūkstantį žodžių tylių.
Pasakyki, kaip sopančiai
Dvokia baimė iš mano gelmių.
Aš nukrentu sniegu ant rankų,
Ant veido, ant tavo akių,
Taip vėsiai prakalbinu odą,
Kad net gaila, jog negaliu
Pasiversti žmogum.
Bent prisėsk, papasakok
Laikui: geriau būti ledu
Ar egzistuojančiu,
Skubančiu veikalu.