neateikit laimingi ir debesimis nelinksėkit –
aš laukinio rudens užkamuotas akordas mirties,
man atvers žemės gelmės aplipusią vizijom klėtį
ir nedraugiškos rankos lėtai ant drobulės išties.
aš daugiau neregėsiu, kai tu palaimingai šypsosies,
apkabinęs ekstazėje moterį – bet ne mane:
tiktai vėjui pravirkus skausmingu eilėraščiu guosiuos –
pralaimėjusi meilę – aš mirtį laikau tamsoje
2009-09-14 22:21
Kiekvienas pralaimėjimas veda į pergalę.
Pagavus, lyg pergyvent visą tai tektų.
2009-09-14 19:30
Pet, Ema, tsitats kaip tik lapai vertats, nets man lapai tskampa per autsytets! Kiti taip pat geri.., pet ats jau atpukęts Kitkits ir ne vitską pepertskaitau ir įtsitskaitau, nets kartaits pūnu nutsiminęts, pet jei pralauki, tai vitskats praeina, tikrai tikrai ats nemeluoju, tik nepritsileits juodo kotsmotso, pa!
2009-09-14 19:20
Labai skausmingas. Pralaimėjau meilę - laimėjau mirtį. Aš mirtį laikau tamsoje - dar kol kas ji pavaldi man, bet taip skauda, taip skauda, kas žino, kaip bus? Va taip man tavoji mintis atsiskleidė. Gražiai atsiskleidė. Kaip visada, ilgos tvarkingos eilutės. Guosiuos - pataisyti reikia - spausdinant prasprūdo.
2009-09-14 19:03
Gal tai tik į gerą?Kitaip vertinsim kitą meilę.
2009-09-14 18:36
Jausmingas,išgyventas eilerastis :)
2009-09-14 18:36
neduokite man penketų-šis nieko nevertas,stenesys
2009-09-14 18:34
guosiuos.
2009-09-14 18:21
Dėl etsmėts ats aitsku galėciau gincytits, nets tu nepralaimėjai meilėts, tu ją itsgyvenai pilnutinai, pet ats netsigincytsiu nets man lapai grazu, nets lapai lyritska ir tikra, pa!