Dedikuota

Mažytis dievas supas ant ant vilnies
Paviršius išpūstom akim į dangų
Ramybė matinė su paskutiniais spinduliais
Gilu, kad paprasta - taip pasidaro artima ir brangu

Ir kuriame vieni kitus
Kaip upės ežerai kuriais pavirtę
Ir nesvarbu pasaulių pakrašty ar vidury
Kaip jie išlikdami savim mes kintam

Naktis praėjo - tūkstants dar bus
Lietus ir žvaigždės sudėlios štrichus

2009. 09. 09