.........

2009 09 10

Liko minutė
Iki saulėlydžio,
Minutė, kuri
Privers susiimti
Už širdies.
Sudaužytos ir
Tiek kartų mindytos,
Pasikeičia akys
Spindėti pradeda
Pilnatimi. Aš ne
Vienintelis jaučiu
Ant savo nugaros
Vėją. Šiąnakt
Nieko nejusiu,
Nepareisiu ir
Nemiegosiu...
Šiąnakt tapsiu
Gatvėmis...
Visų akimis,
Kurie nesugeba
Saugoti miego.
Žudysi drugius
Savo krūtine,
O aš tuo tarpu
Pasitenkinsiu
Kiekviena prieblandoje
Nieko nenutuokiančia
Auka. Žudysiu jas...
Mėnesienoje
Paliksiu laukti.
Kai rasit jų stiklinėse
Akyse bus pakibęs rytas.
Paskutinis žingsnis
Bus, kai peržengsiu slenkstį
Vėl tapsiu švelniu vyrų,
Su nuplautomis
Žmogžudžio rankomis.
Šiąnakt užbaigiau
Seką, nors tai niekada
Nesibaigs. Žudysiu jas
Kiekvieną naktį iš naujo...
Kiekvieną naktį... kol
Patį užklups šešėliai.
p. s.      Niekada nepamiršiu...
            Bet galabytojai tokie
            Apgailėtini, jog jų
            Prisiminti neverta.