Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







O susitikome mes tikrai miške, radau ją gerokai įpykusią, vos ne ašarojančią. Vienoje keliuko pusėje gulėjo dviratis be vieno rato, šalia jo grybų kašelis. Kiek tolėliau, kitoje kelio pusėje, pabėgęs nuo šeimininko, atsirėmęs į krūmyną, lyg nesuprasdamas, kas gi čia atsitiko, stovėjo antrasis ratas. Ir ji, raudona kepuraite, prasagstyta, juodai balta striukele, beveik nedengiančia jos moteriškų klubų,  raudonomis sportinėmis kelnėmis aptempusiomis gražias, lyg nutekintas kojas, besibaigiančias trumpuose  gėlėtuose aulinukuose. Mojuodama rankomis ir vaikščiodama pirmyn ir atgal, kaip koks ilgakojis gandras, ji žvalgėsi tai į vieną, tai į kitą miško keliuko pusę, lyg kažko laukdama, lyg tikėdamasi kažką pamatyti. Sustojo tik pamačiusi iš už posūkio, jos link, ateinantį mane. Sulaukusi, kol neskubėdamas, lyg grožėdamasis gamta, prisiartinau prie įspūdingo gamtos kūrinio, nepažįstamoji nekantraudama pasilabino:
  -  Laba diena.
  - Laba diena, - atsakiau, sustodamas priešais susinervinusią moteriškę. Maža kas gali nutikti miške, gal pasiklydo.
  - Matau, kad jūs nevietinis, bet gal galėsite padėti. Šiandien sekmadienis, tai nelabai ką čia iš kaimiečių ir sutiksi. Kažkokia nelaiminga man ši diena, negana to, kad dviratis sulūžo, bet dar grybaudama miške ir mobilųjį pamečiau, tai nei prisiskambinti kam, nei pagalbos prisišaukti, - varė nesustodama moteriškaitė, bandydama daugiau emocijomis nei žodžiais nupasakoti ją čia miške užgriuvusias bėdas.
  Nežinia kodėl, ar kad tas susitikimas viduryje miško man buvo netikėtai malonus, ar kad prieš mane stovinti, savitvardą bebaigianti prarasti ir emocijomis trykštanti moteris man  kėlė visai į užuojautą nepanašius jausmus, mano veide švietė olimpine ramybe spinduliuojanti šypsena. Ją tai trumpam išmušė iš vėžių ir ji nutilo.
  - Gal galėtumėte duoti man savo telefono numerį? – paklausiau tebesišypsodamas ir žiūrėdamas į iš nuostabos padidėjusias jos akis.
  - Kodėl aš jums turėčiau duoti savo telefono numerį? To dar betrūko! Siaubas, koks įžūlumas, – nuostabą moters veide pakeitė pyktis. – Ką jūs sau manote?
  - Bandau jums padėti surasti pamestą telefoną. Gal jis kur guli, visai netoliese žolėje ir juokiasi iš jūsų. Paskambinčiau, gal ir išgirstume. Pabandyti juk galima, - lyg ir pasiaiškinau, bandydamas nutaisyti kiek rimtesnę veido išraišką.
  - Oi, atleiskit man, kaip pati nesusiprotėjau. Nebeveikia man smegeninė. Juk tikrai nelabai toli nuo čia ir grybavau. Pabandykim.

  Bandymas buvo sėkmingas, netrukus iš tos miško pusės, kur moteris sakė vaikščiojusi, vėjas atnešė vos girdimus, pavienius, su miško triukšmu nesusijusius garsus. Taigi ton pusėn, iš kur, mūsų manymu, sklido garsas ir patraukėme. Ji viltingai šovė į priekį, tad man teko eiti iš paskos. Kaip koks vilkas varvindamas seilę žiūrėjau, į vikriai per kupstus ir nuvirtusias šakas straksinčią suaugusia Raudonkepuraitę. Neužilgo jau galėjau atpažinti „Meilės simfonijos“ melodiją, skambančią miško garsų simfonijoje. Telefoną ji rado gulintį žolėje, šalia apsamanojusio kelmelio.
  - Taigi aš čia buvau prisėdusi išpurtyti aulinuko, šakelė kažkokia buvo įkritusi, - apžiūrinėdama rastą telefoną entuziastingai man pasakojo iš laimės švytinti moteris.
  Mažai trūko, kad ji iš džiaugsmo, visa spirgėdama, pasikabintų man ant kaklo.
  - Ačiū jums, jei ne jūs, tikrai nebūčiau telefono suradusi. Be jo aš kaip be rankų, jame juk visi man svarbūs telefono numeriai, netgi adresai, -  deja, tik žodžiais padėkojo, sukdama atgal link keliuko, kur ir susitikome.

  Išeinančius iš miško mus pasitiko pakelėje gulintis jos vargšelis, sulūžęs dviratis.
  - Žinote, ką, - staigiai pasisukusi į jai iš paskos einantį mane ir kone įpuolusi į glėbį, ji bandė šnekėti toliau, - Jūs man pagelbėjote vieną kartą, tai gal neatsisakytumėte padėti dar kartą? Matote, sulūžęs mano dviratis, jeigu jums nebūtų sunku, gal galėtumėte padėti man jį pargabenti į namus. Čia į kaimelį, tuoj už miško. Gal koks pusantro kilometro bus, - klausiamai ir viltingai ji žiūrėjo man į veidą.
  Ir kaip gi kitaip, nejaugi aš galėjau atsakyti šiai į nelaimę papuolusiai moteriškei ir praleisti tokią, tiesiog paties likimo man dovanotą progą.
  - Gerai, kodėl gi ne, gelbėtojo misiją atliksiu iki galo. Jūs imkite grybus, juk dėl jų čia atvažiavote, o aš paimsiu dviratį.
  Patenkinta mano atsakymu, ji nuskubėjo pasiimti grybų, o aš, nemažiau patenkintas, tokia šiandienos įvykių tėkme, užsisvėriau ant peties, kaip koki sužeistą žvėrį, sulūžusį jos dviratį į kitą ranką paėmiau nulėkusį ratą.
  - Tai veskit, rodykit kelią, - pasakiau pasiruošęs kelionei.

  - Štai, pagaliau ir atėjome. Kaip gerai, kad jus sutikau, net nežinau kaip čia jums ir atsidėkoti reikės, - dėkingai šypsodamasi ji žiūrėjo į mane, ranka darydama vartelius.
  - Juk jau pats vidurdienis. Pavaišinkite pietumis ir mes būsime atsiskaitę, - pasiūliau be jokių skrupulų.
  - Šiaip tai, ruošiausi kepti bulvių blynus... Ar tiks? – paklausė ji šiek tiek sumišusi, užklupta tokio, jai netikėto pasiūlymo.
  - Kuo puikiausiai, - patenkintas nusišypsojau.
  - Bet... Bet reikės palaukti, - netvirtai, lyg dar dvejodama pasižiūrėjo man į akis.
  - Nieko, palauksiu, - atsakiau galutinai užkirsdamas jos abejonėms kelią.
2009-09-10 01:37
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-24 11:30
agricola
gerai gerai...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-15 10:04
Varinė Lapė
Na, gerai tikrai, vyniojat. Neperspaudžiat, nepersūdot. Tiesiog puiki Jūsų prozos pradžia. Priekaištų neturiu, tęskite.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-14 20:41
Kirvoboica
o nepažįstamasis vis tik gudras lapinas,..
:))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-10 20:34
pilkė
:) na, gal ir visai nieko :) Šiuolaikiškai. Su mobiliaisiais telefonais... :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-09-10 01:45
Nerijus Paltanavičius
Įdomiai suvyniota intriga. Patiko. Įdomu, kuo baigsis. Sėkmės.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą