Proto ribos <->

Spalį ėjom už rankų susikibę
Paglostę dar prieš tai žydėjusias
Nuraudusias našlaitėles;

Parkritę ant trupančio
Geltonų lapų kilimo,
Nusprendėm, kad jį mylime tik mes;

Ir mylėti nusprendėme be išlygų
Viską, ką mums Dievas erdvėje sukūrė.

Ir sužinojom, kad esame mes per silpni
Mylėt tik tai, ką jau suprantam ----

Gaila, kad suvokimas pranyko
Kartu su Spalio vakarų dulksna.