Jūsų eilėraštį reikia skaityti bent keletą kartų, kad būtų galima suprasti jo grožį. Čia taip poetiškai apsakytas rytas prie Nemuno po pavasarinio potvynio, kai ledai jau išnešti ir vanduo vis dar tyvuliuoja užutėkiuose ir balutėse lankoje, o jų pakraščiuose nusėda sunešta puta.
Jeigu dviem kirminukam tsuritsi patų raitsteliuts į krūvą, tada jie raitytsits pievoje ir juoktsits, o patkui įtsimylėts vienats kitą, tikrai tikrai ats nemeluoju!