Mergaitė.

...


Stovinti mergaitė įbedusi gilų žvilgsnį į tolį.
Ašarotos akys, lydinčios debesis, kurie plaukia
vis greičiau ir greičiau, tolyn ir tolyn.
Šalia stovintis berniukas ir žvelgiantis nedrąsiu žvilgsniu,
bijantis pajudėti, kad neišblaškytų metgaitės minčių. Bet Ji prabyla.
- Tu nors žinai, kaip man skauda?
Tyla.
- Tu nors žinai, kaip man liūdna?
Tyla.
- Tu nors žinai, kaip man sunku?
Tyla.
- Ką aš čia. Tu nieko nežinai.
Tyla.
- Niekas nesugrąžins.
- Aš pabandysiu.
- Sugrąžinti tą sapną? Sugrąžinti tas akimirkas? laiką?
Rūpestį? Gerumą? Meilę? Lašelį nerimo? Vilties?
- Tiek daug nesugrąžinsiu.
- Beviltiška.
- Bet į sapną pakviesiu. Kurio
dalelė bus pas mane, dalelė pas Tave.
Tik Tu ir aš. Tik aš ir Tu.