malda Odisėjui

be tabu be ribų be namų

triskart prakeiktas
triskart numiręs
ir vienąkart prikeltas

žvelgi į pasaulį žemyn galva
pro užvertus vokus

trys vėjo kryptys tau žinomos
tik vienos niekaip nepagauni

tad kiekvieną naktį
vis tolyn nuo savęs
vis tolyn nuo savo
pirmosios nuodėmės

į klaidų labirintų rezginį
kur net Ariadnės siūlas
virsta klaikia gorgonės šypsena

– Tik nevirsk rašalu
  ant popieriaus lapo, Odisėjau. –
maldauja dievai.
– Tik netapk sausros pranašu,
  kai taip ištroškę esam, –
antrina deivės.

tykiai įsitempia burė
per jūrą nauja brydė nusitiesia
be tabu be ribų be namų