Luko kelionė Saulės ieškoti!

Lukas – keistas sutvėrimas gyvenantis ant žemės. Tiesa pasakius, Lietuvoj. Kažkokiam miške. Ne, tai yra miestas, tarp miškų. Pro kurį teka viena iš didžiausių upė. Graži upė. Dideli statūs šlaitai. Keli kanalizacijos vamzdžiai (na taip ir turėtų būt). Gražu. Tikriausiai, suprantama, kad ten pilkai daug gryno oro, besiskverbiančio pro pravertus langus į namus, pro duris – į laiptines, koridorius, pro nosies arba burnos ertmę tam, kad išstumtų ten susikaupusį nevartotiną jo konkurentą, anglies dioksidą. Šaunu.
Lukas nebuvo ir tikrai NĖRA įprastas paauglys. Jis iš tiesų kartais domisi filosofija. Kas dabar ....retas dalykas. Neseniai pradėjo domėtis ir tolimųjų rytų religijomis. Nuostabu. Tiesą pasakius, jam patinka domėtis tuo, kas nėra populiaru. Gal todėl, kad pasijaustų kažkiek pranašesnis prieš bendraamžius? Gal. Nors vienu aspektu, jis buvo panašus į tuos, kuriuos jis vadino klasiokais, bičiuliais, bet ne draugais. Jis įsimylėjo. Tiesa, praėjo daug laiko, kol jis tai suprato – 1 para. Jo akimis žvelgiat mergina buvo nerealaus grožio, nors jis anksčiau su ja susitikdavo, pasišnekučiuodavo, tačiau niekad neatkreipė dėmesio į jos didžiausią ypatybę. Jos šypsena buvo kerinti, akinanti kaip Saulės, kas yra svarbiausia, kad ji buvo nuoširdi. Jis tikėjo tokia meile, kuri būna nuoširdi. Jie draugavo. Puiku.
Na ir beabejo kaip ir daugumai porelių atsitinka - jie išsiskyrė. Pats Lukas taip ir nesuprato, kodėl?......KODĖL .??????
Prabėgo daug laiko, jis sutiko, kitą gražią merginą, su ja ŠAUNIAI draugavo, džiaugėsi viens kitu. Gražu.
Kad ir kaip keistai nuskambėtų, Lukas pabendravęs su Saulės skaistumo šypsenos savininke, vėl nugrimzdo ten, kur nugrimzta įsimylėjeliai, kai pabendrauja su Saulės skaistumo šypsenos savininke. Neiškentė Lukas – metė šiaip gražią merginą ir grįžo prie svajonių, kad susigrąžins Saulę...
Kentėjo. Galvojo. Kūrė planus. Vylėsi. Nieko.... Tik manė kad suprato, kodėl jį pirmą kartą Sulutė paliko. Jis jos nepabučiavo... nei karto...nepabučiavo, taip kaip bučiuoja vaikinas merginą, N E I  K A R T O!... Jis pats dėl to stipriai susikrimto ir susimąstė, kodėl neatliko šito XXI amžiaus pradžioj jau įprasto veiksmo. “Gal dėl aplinkybių – jos tikrai buvo labai keistos!“ – amžiais teisindavosi Lukas.
Ir pribrendo vienas nuostabus rudens vakaras. Jis vis mąstė apie ją ir apie ją, apie Saulę. Sugalvojo nusiųsti jai laišką, bet negalėjo sugalvoti ką rašyti, nuo ko pradėti... keikėsi... Galiausiai parašė tik du skyrybos ženklus: kabliataškį ir užbaigiamąjį skliaustelį. Vietoj pastarojo jis norėjo parašyti bent jau žvaigždutę (apie „eta“ ženklą net nesusimąstė), bet neišdrįso. Nusiuntė jai visą, ilgą, dviejų simbolių laišką. Sėdėjo. Laukė patvirtinimo, kad ji laišką gavo.Ir sulaukė. Tačiau, jis nenurimo, jis buvo išprotėjęs, dėl Saulės spindulių, jis troško bent ją pamatyti. Išėjo... Sustojo miške, kad galėtų giliai įkvėpti, ir kažkiek atsigauti. Ir toliau tęsė savo žygį. Tiesą pasakius, jis net nežinojo Saulės tikslaus adreso, tik žinojo apytikslę vietą. Vos tik išėjęs iš miško išgirdo knaibantį ausies bugnelius garsą, ir kai suprato, kas tai buvo, nustebo. ŽIOGAI. Rudenį!Gražu. Vos tik priėjo tiltą per didžiąją upę, vabzdžiai nutilo. Lukui tiltas atrodė pats ilgiausias, per kokį jis tik turėjo galimybę eiti. Upė buvo platesnė už Misisipę, už Amazonę ir net už patį Nilą. Ji buvo tokia plati, kad eidamas per ją Lukas šešis kartus sudvejoti, virš kokios upės esąs (Iš tikrųjų, tik virš Nemuno). Vos tik pražengęs tamsiosios upės barjerą, jis vėl išgirdo žiogus. Jie jau grojo su išderintom smuiko stygom. O Lukas vis ėjo, ir ėjo, ir ėjo.... Nežinodamas tiksliai, kur skuba, vadovavosi intuicija ( jis tikėjo tokiais dalykais). STOP. Sustojo. Jis jos nematė, negirdėjo, bet jautė, kad ji netoli...Atsigręžė į neaukštą nuosavą namą, kuriame degė šviesa. Užuolaidos buvo užtrauktos. Bet jis tikėjo, kad Saulė švytėjo būtent iš to kambario.
Gal iš tiesų Saulė gyveno kitur, bet jis tikėjo, kad ji gyvena būtent tam name ir negalėjo sudvejot. Neleido pats sau. Grįžo namo susimąstęs. Ir sėdo už lovos skaityti, tai ką labiausiai mėgsta, sapnus ir jo fantazijas...gražu.