Neišrankūs mano Šklėriai -
Žiba lopais žvirgždynėliai,
Žvalgos pušys virš laukų
Titnagėliais apsėtų.
Jos neaukštos ir šakotos,
Rievių raukšlėm išvagotos,
Šaukia, ūžia, ošia vėjuj -
Pilnas aimanų dangus.
Daugel kartų jas regėjau
Šitaip priimant žaibus.
Kas išdrįso, o pušelės,
Šklėrių lauko rūtos žalios,
Jus kaip akmenį aplenkti -
Nepraleiskite per slenkstį.
Po audrų kaip po karų –
Kryžiai ir ramybė.
Laukuose pušis regiu -
Liko, apsigynė.
Nemunėliai į balas
Nuplukdina lietų,
Nurengia dangus skaras,
Kad širdis atlėgtų.
Prie pušelės vaikas bėga,
Mažos pėdos žemėn lieka...
Ir užgieda vieversys -
Pailsės laukų pušis...
2009-08-28 15:48
labai gražu.
2009-08-27 17:53
širdžiai pažįstama :)
2009-08-27 15:59
puikiai para6yta...
2009-08-27 11:54
Gražu. Labai gražu. Gal praeitas jūsų kūrinys buvo išraiškingesnis, bet pušelės irgi tvirtos, matos, nenulūš.
10/10
2009-08-27 11:54
Gražu. Labai gražu. Gal praeitas jūsų kūrinys buvo išraiškingesnis, bet pušelės irgi tvirtos, matos, nenulūš.
10/10
2009-08-27 11:54
Jos neaukštos ir šakotos,
Rievių raukšlėm išvagotos,
Šaukia, ūžia, ošia vėjuj -
Pilnas aimanų dangus.
2009-08-27 10:46
idėja super :) tikrai :) tik man norėtųsi idealaus atlikimo :) kad eilutės tiesiog bėgtų srovele :)
2009-08-27 08:54
Vietom sueiliuota, vietom sudainuota.
Yra amžinų dalykų - pušelės taip pat. O jeigu dar jūsų Šklėrių...
2009-08-27 07:10
Gera skaityti apie žalias pušeles. Tegu jos žaliuoja.
2009-08-27 06:56
...šiltai ir meiliai apie pušų grožį ir išlikimą. Viskas gyvenime sukasi ratu - išlieka medžiai, žmonės...atmintis mumyse. Patiko tos pušys - rūtos. Gražu.