Trapios tavo mintys, trapios plutelės iš duonriekio byra,
Tik vakaras skalsus, toks tylus, su pieno puta,
Ir ūkanos ant pievų tįsta, tįsta – patvoriuose priglunda.
Kai ieškai sidabro –atrandi blukimą, atrandi trupinius,
Renki juos nuo balta drobule dengto stalo ir lauki -
Kuo pavirs ilgesys, kai tuščias laukas sušoks į plutą.