virpa

2009 08 16 (2)

Nekalbėsiu, kaip įprasta,
Negirsiu ir nebandysiu
Atsibosti.

Koja slysta šaukštuko nuolauža
Rašydama: „ INSIŠIEPėlė“...
Prie piršto prilipus žolė, nes
Sėdėjome pievoje. Stengiausi
Nežvilgčioti slapčia, bet juk žinai,
Kaip būna... kai nori nevaržyti,
Tada matai ir girdi viską.

Neaukštinsiu, kaip įprasta
Ir nesakysiu ką esi girdėjus
Galiu juk atsibosti.

Nueisiu vakarui saulėlydžių
Pafotografuoti ir lauksiu, kol
Pradings virpėjimas iš mano kojų.
Visuos eilėraščiuos vartojau
Žodį virpu... ir, tik, kai sėdžiu
Netoli jaučiu, kaip pievos
Minga nuo svorio ir kalbų.

Nesišvaistysiu terminais, kurie
Girdėti ir nesibelsiu  tavo langus
Naktimis.

Neberašysiu tau tų tūkstančio žodžių,
Nes pavargsi skaityti, geriau papasakosiu,
Kai susitiksim.

Rudenį ir vėl (virpantis) lapas geltonas,
Tikiuosi uždengs, tai ką slepia sijonas
PaBalęs. Užrašą, kuris nieko nereiškia,
Tik manąją trikdomą kalbą.