Rašyk
Eilės (73313)
Fantastika (2191)
Esė (1496)
Proza (10348)
Vaikams (2513)
Slam (49)
English (1109)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Dvi greta plaukiančios valtelės skrodė bangas bekraščiame vandenyne. Atrodė, kad bangos ir skiriasi tik dėl pasibaisėtinos valtelių išvaizdos: nors valtelės ir buvo naujos, tačiau laikas, praleistas varginančiose kelionėse, bei neatsakingi šeimininkai paliko žymes valčių šonuose. Nutrintos, sudūlėjusios, išteptos tepalu, bei apdrabstytos purvais, iš tolo panešėjo į du medienos gabalus, apdirbtus virš jų skraidančių paukščių.
Pirma raudona, lygiais kraštais, blizgi tartum purvinais taukais nutepta.
Antroji- ryškiai žalia, platesnė bei smarkiai subraižyta. Atrodo taip, lyg ji būtų plaukusi ne banguojančioje jūroje, o stiklu užpildytame ežere.
Nors valtys naujos, vos kelių mėnesių senumo, pastarųjų dienų nuotykiai giliai įsirėžė jų paviršiuje. Prisiartinus prie valčių apima keistas jausmas, kurio ir nusakyti negalima: lyg ir jauti kažką nežemiško, neįtikimo, kas gaubia šias valtis. Šalin tokias mintis. Kas gi galėtų tuo patikėti? Tačiau vis dėlto, kas tai? Piktas baubas, išniręs iš vandenyno gelmių? Išalkę rykliai? O gal koks plūduriuojantis lavonas, ištiesęs savo pūvančias gličias rankas medinukių kraštų link?
O valtelės tarsi nejautė savo nelaimės. Jos skrodė putojančias bangas, nesustodamos, neatsikvėpdamos. Plaukė bekraščiame vandenyne, kurio vizualų kraštą įrėmino blankiai įžiūrimi bekraščiai kalnai.
Gal jos plaukė iš tų kalnų? Ne. Jų pasiekti neįmanioma, ypač tokioms valtims kaip šios. Blyškiai melsva šviesa tarsi aura gaubė juos ir suteikė jiems dar daugiau nežemiško grožio.
Ir staiga, viena paklydusi švieselė, tarsi ir atsiskyrusi nuo paslaptingųjų kalnų, nusileido priešais valtis.
Rudabarzdis vyras, sėdintis žaliojoje valtyje, suglumęs nukreipė savo žvilgsnį jos link ir sutrikęs instinktyviai  tarstelėjo:
-Kas čia?
-Iliuzija, miražas... Šėtono išmislas... -iškošė pro dantis pliktelėjęs vyriškis, apsigaubęs vienuolio apdarą kitoje valtelėje.
Švieselė dar kartą blykstelėjo.
Jos ryškumas mažai nusileido vakarop slenkančiai saulei, kuri blankokai švietė giedro dangaus skliaute
-Tačiau... tas švytėjimas... nejaugi tai reiškia, kad Jis mums davė ženklą, kur yra paslėpta Ji?
-Nejaugi tu manai, kad būtent šiandien po tokių ilgų, varginančių kelionių jis pagaliau nusileis ir pasakys mums Jos slaptavietę? Mes tiek...
Kaip tik tada, kažkur vandenyno gelmėse, o gal dangaus aukštybėse ir pasigirdo didingas, skambus ir rūstus balsas:
-Nejaugi abejojete manimi? Pagaliau nusprendžiau, kad jūs verti savo tikslo. Plaukite vakarų kryptimi tiesiai, nieko neaplenkdami, su niekuo nekalbėdami ir išvysite uolą. Jei esate to verti, atsakymą ten tikrai rasite. O tada laukite žinių iš manęs.
-Tenai?... kai mes rasime dalį, kurios trūko mūsų dėlionėje, kai viskas bus baigta... ir rasime atsakymus ar galėsime kalbėtis su tavimi, gyventi? Galėsime tikėtis, kad tu grįši pas mus? -nedrasiai sukuždėjo rudabarzdis vyriškis.
Balsas nieko neatsakė. Šviesa dingo.
Ir abi varganos, tačiau didingos valtys patraukė vakarų kryptimi, į besileidžiančią saulę. Atsakymas jau taip arti, tačiau jų dar laukia ilgas kelias...
2009-08-20 21:25
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-25 13:16
St Sebastianas
Na, jei čia pirma dalis, tai manau, kad čia nebus ekskursija... Tai labiau primins girtų amerikiečių speleologinę ekspediciją.:]
Mielas autoriau, būkite geras ir atkreipkite dėmesį į komentarus. Nes šiuo metu vaizdelis liūdnokas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-25 11:43
Lapalių Vanagas
Nežinoma žeme jau atrasta ir netrukus į ją vesiu skaitytoja:) Tereikia tik laiko
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-25 08:15
omnia_mea
Potekstės, kūrinio idėjos paieškos PRIVALO labiau priminti ekskursiją, negu archeologinę ekspediciją.

T.y. autorius turi pirmas atrasti Nežinomą Žemę, ir tik tuomet išmintingai vesti į ją skaitytoją.

Tikėtis, kad skaitytojas pats nuvyks nežinia kur ir ras ten nežinia ką yra kūrybinė savižudybė.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-22 22:07
innuendo
man dar įstrigo "vyriškis, apsigaubęs vienuolio apdarą kitoje valtelėje"
jis tą apsiaustą nuo šalčio saugojo? ar nuo drėgmės?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-21 12:45
St Sebastianas
Dvasių Vedle, fantastikos čia pilna: instinktyvus kalbėjimas, stiklo ežerai ir t.t.:]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-21 12:42
St Sebastianas
Jis buvo jaunas, tačiau nugyventi metai veide paliko daugybę raukšlių ir randų. Valtelės naujos, tačiau laikas praleistas kelionėse jas gerokai apgadino. Man atrodo, kad jos ne tokios ir naujos, jei laikas palieka savo žymes. Ypač perskaičius kitame sakinyje esantį žodelį sudūlėjusios. Žinoma, jei valtelių apdirbimu rūpinosi paukščiai, o ne žmonės, tai kažko kito tikėtis neverta. Tam dalykui kurį turėjai omenyje lietuviai turi labai gerą žodį - apdergti.
Pirma raudona, lygiais kraštais, blizgi tartum purvinais taukais nutepta. Tai kita valtis buvo nelygiais kraštais? Ir kas yra valties kraštas? Blizgumo sugretinimas su purvinais taukais man kažkaip kreivai atrodo.
Atrodo taip, lyg ji būtų plaukusi ne banguojančioje jūroje, o stiklu užpildytame ežere. Kaip atrodo valtis, plaukiant stiklu užpildytame ežere? Jei stiklas skystas, tuomet iš jos tūrėtų rūkti dūmai. Jei stiklas sukietėjęs, tai ji turėtų būti gerokai pasvirusi ant šono. Jei stiklas sudaužytas, už valtelės turėtų likti skiedrų šleifas... Tai vis dėl to kuris variantas?
Jis buvo jaunas, tačiau nugyventi metai veide paliko daugybę raukšlių ir randų. Valtelės naujos, tačiau laikas praleistas kelionėse jas gerokai apgadino. Man atrodo, kad jos ne tokios ir naujos, jei laikas palieka savo žymes. Atrodo, kad tai kažkur skaityta? Taip! Tai buvo kūrinio pradžioje! Pamaniau, kad vis tiek skaitys silpnapročiai, kurie beveik nieko nesuvokia, todėl nusprendžiau pakartoti dar kartą. Kad bent kažką įsidėmėtų. Pakartojimas gali būti menine priemone. Tačiau tai turi būti daroma tikslingai, o ne todėl, kad autorius pamiršto, jog pradžioje apie naujas supuvusias valteles jau rašė.
Prisiartinus prie valčių apima keistas jausmas Kaip prisiartinus? Priplaukus? Tai čia žuvys pradeda panikuoti, kai prie valčių priartėja?
Galima pasidomėti ar pats supratai ką norėjai pasakyti toje pastraipoje apie ryklius, zombius ir panašius brudus? Neaišku ar ten rykliai kelia keistus jausmus, ar jie valtis apibraižė, ar iš viso rašyta bele rašyti?
Plaukė bekraščiame vandenyne, kurio vizualų kraštą įrėmino blankiai įžiūrimi bekraščiai kalnai. Valtys buvo kažkokioje baloje, kurią supo kalnai? Kitaip šio sakinio nesuprantu.
Gal jos plaukė iš tų kalnų? Negi pamiršai, kad tą balą kalnai iš visų pusių supo? Iš kur jos daugiau plauks?
Ne. Velnias... Tai valtys iš dangaus nukrito?
instinktyviai  tarstelėjo Autoriau, ar bent suvoki to instinktyviai prasmę? Instinktyviai galima griebti pinigus. Šeškas pamatęs priešą gali instinktyviai pirstelėti. Tačiau instinktyviai tarstelėti? Paaiškink man, neišmanėliui, kokių kataklizmų dėka atsirado kalbėjimo instinktas?
Plaukite vakarų kryptimi tiesiai, nieko neaplenkdami, per visus rifus, uolas, akmenis, seklumas, stiklo lytis ir kitoki šlamštą.
su niekuo nekalbėdami nes užkniso jūsų nuolatinis vapėjimas.
ir išvysite uolą ir per ją plaukite, jokiu būdu neaplenkite!
Ir abi varganos, tačiau didingos valtys patraukė vakarų kryptimi O vienuolis su rudabarzdžiu taip ir liko bekraščiame vandenyne... Jei plūduriavo vandenyje, kol užteko jėgų. Tuomet tyliai nuskendo kaip krokodilas į stiklą... Nekreipkite dėmesio, čia tik šiaip lyrinis nukrypimas. Man tik įdomu ar autoriui neatrodo keistokai posakis "pašnibždomis suriko"? Taip ir maniau, kad pasirodys keistas. Tai dabar paaiškink kodėl varganos, bet didingos tau skamba normaliai?
Jei labai trumpai apie patį kūrinį, tai jame nėra jokio kabliuko. Na, aišku, kai kurie dalykai nustebina. Tačiau tiek nesudomina, kad verstų laukti antros dalies. Turiu pripažinti, kad net pats tekstukas atrodo kiek beprasmiškai. Dvi valtys, du durniai, kurie kažkodėl negali plaukti viena, balsas iš dangaus ar tai iš jūros... Na ir kas iš to? Ogi nieko. Visiškai nieko.
Griežtai rekomenduoju perskaityti patarimus "Šiek tiek apie rašymo praktiką". Jei jau perskaitei, tai kodėl jais net nebandai pasinaudoti?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-21 11:27
Dvasių Vedlė
Neturiu laiko ilgam rakinėjimui (o sprendžiant iš ankstesnių tekstų ir komentarų po jais, autoriui nelabai ir rūpi ką kas rakinėja), bet pasakysiu, kad perskaičiau. Atsikratyk gi pagaliau šuoliavimo laike - tai būtasis, tai esamasis. Išmok prisiklijuoti prie vieno ir nuo jo neatlipti, kol nebaigsi. Galimi laiko šuoliai tam tikruose kūriniuose, jei to autorius nori, jei to reikalauja kūrinio mintis ir pan., tačiau tau derėtų prajodinėt vieną laiką ir tik tada griebtis tokių mandrybių:)
Beje, čia turėjo būti intriga? Deja, manęs visiškai neužkabino, kas gi toms dviems valtims ar jose sėdintiems atsitiks ar kas jau atsitiko. Neįsimenantis tekstas, ieškok kas skaitytoją tikrai sudomintų ir nesistenk dirbtinai intrigos sukurti. Nenatūralumas - tai nereiškia fantastikos, kuri, beje, šitame tekstuke tik žiburiu pašvietus šiek tiek matosi:)
Tad sėkmės ieškojime ir kūryboje.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą