Pirma eilute siektiek nuvyle, nes tokiomis eilutemis daznas pradeda banalu pasiseilejima, taciau cia - isimtis :) graziai panaudojote pamistu zodeliu, ypac patiko 'Žydėjo tik - jau bubsi obuoliai.' Visumoj eiliukas jaukus ir siltas, retas atvejis, bet sudetingiausia tema nebuvo parasyta paprasciausiai. :) lenkiu galvyte
Ypač patiko žodžių žaismas paskutinėje
eilutėje – taip retas kalbos atvejis kuomet vienodai
rašomas žodis turi kitą prasmę poetės surastas ir panaudotas
stipriai akcentuoja mintį, kurią ir norima buvo pasakyti.
Antanui linkėjimas po daugelio metų parašyti ką nors
verto tokio –auksinio trejeto...
Kukuti, aš įdėmiai stebiu ir skaitau visų komentarus. Tai labai įdomu, juk kiekvienas išsisakydamas parodo save. Kaipgi kitaip pažinsi žmogų? Ačiū visiems už sugaištą laiką prie mano eilučių.
Klausykite, mielieji, kiek galite menkinti kitą? Stebiuosi tokiu netaktu, o dar vadinatės kuriantieji. Tas baltas eiles, kurias jūs taip čia mylite, tik niekada neskaitote renginiuose, nes patys jų gėdijatės, baikite girti. Juk geras BALTAS EILES ir parašyti talento reikia. O, gerb. Svyruoklės kūrinys - mielas, parašytas tyra širdimi ir mintimi. Jokio banalumo nematau, tik gražumą, nors, visi kurie juokiatės, vadinate tai banalumu. Tuomet visi esate banalūs, nes norite būti mylimi, norime jausti gerumą, grožį ir švelnumą. Kalbame lietuvių kalba. Kam taip, ir dar pastoviai, tyčiotis iš viens kito? Gal būkime vieną kartą tolerantiškesni ir atlaidesni viens kitam? Juk Jūs įžeidžiate, tokiais savo komentarais, kurie net naudos neduoda, autorę. Argi būtina šaipokus leisti? Jūs rašote taip, autorė rašo pagal save. Gal taip yra gera jam? Medžiai, ir tie, nevienodi, o žmonės... tuo labiau. Tuo ir esame įdomūs viens kitam. Negalime gi būti visi lyg klonuotos avelės Dolli. Buvau jauna - patiko grynas jausmas, pražilau - patinka ir dabar. Ir ką, bausit Jūs mane už tai? Neturite teisės, nesate Dievai ir apsigimę Mocartai. Slėpkitės po lapais su tokiais savo išsisakymais. Jūs rašote genijams, mes - saviems. O autorei patariu: būkite savimi, tai ir yra Jūsų ir tik Jūsų žingsnis į priekį.
p.s. S.Jeseniną irgi visaip dergė, tyčiojosi, kad banalus ir t.t. bet, vos išėjo pirma knyga, nutilo. Keturkampį dviračio ratą galima padaryti, bet... nevažiuosi. Taip ir su tuo Jūsų modern stiliumi - ateina ir praeina su metais durnumas, nes tokie kūriniai, kurie neduoda dvasiai peno - tuščia vieta tik. Paskamba kaip tuščias ąsotis autorius ir... šukės žemėj.
Jei kam nepatiks, nusispjauti. Turiu teisę ginti žmogų nuo velnių.
aha, sveikinimų koncertui, sutinku. bet užtat kaip iš širdies, jautriai parašyta. man atrodo, yra daug žmonių, kuriems tai gražu. kokie du senukai susėdę mieliau skaitytų tai, negu baltas eiles apie žalius radiatorius. negaliu kuolo rašyti. taip, tai banalu ir panašiai, bet taip šilta, žmogiška. mano močiutei jaučiu labai patiktų :) ot ir rašau tris. nežinau, gal man kas su galva negerai, bet...
Taip, žodžių "rasti" per daug, pati įdėjusi pamačiau. Bet jau vėlu. Sau jau pataisiau. Su Exmorčiu ginčytis beprasmiška, nes čia kitokia nuomonė nepriimama.
randu, nerandu - kam kartotis kai pilna tinkamesnių veiksmažodžių, pavyzdžiui nerandu, galima pakeisti "pamečiau", arba "pradanginau" nelyginant rimas :)
šiaip jis priverčia pasijausti senu - tokios mintys galbūt (tikiuosi jog ne) užplūs mane kai būsiu penkiasdešimtseptyniasdešimtmetis (o tiek tai tikrai nesulauksiu, tikriausiai, dėl kiaulių gripo, černobylio avarijos ar nukritusio ant galvos pianino)
labai gražiai išsireikšta "bubsi obuoliai".
tik man nelabai, kad žodis "rasti" kartojasi tris kartus, o paskutinėse dviejose eilutėse taip norėtųsi vieną kurį pakeisti. Lietuvių kalba labai turtinga veiksmažodžiais :}