Būsiu su Tavim ir aš

Budėjo vakaras prie kapo.
Liūdėjo tyliai,
Kad neišgąsdintų manęs.
O aš stovėjau,
Piešiau Tavas akis ant lapo
Ir negalėjau patikėt,
Jog nebėra Tavęs.

Prabėgo niūriai metai.
Aš ta pačia gatve
Einu, kur tavo pėdos
Asfaltą lietė naktyje.

Ir ašaros nebyra.
Jas išverkiau visas.
Kaip ledo lytys yra
Užliedamos upes.

Dabar, kai baikščiai spindi
Aguona prie tvoros.
Palauki.. O, brangusis!
Aš ateinu..
Ir būsim visados.