Kaip aš gydyčiau poeto milžiną

Skiriu Pilkei

Šiandien perskaičiau knygelę*
Apie milžiną ir pelę.
Kaip į burną tam galiūnui
Įlenda jinai ir tūno.

Kaip tuomet šis sunerimęs
Pasiklausia patarimo
Gero daktaro - Aiskaudos.
Šis bematant susigaudo.

Sako: „Dėl šitos pelės
Ryti katiną reikės! „
Visą dieną aš svarsčiau
Apie gydymą, tačiau

Vakarop suabejojau,
Ar tam milžinui iš gojų
Ką padės medicina,  
Net jei katino pilve

Atsidurtų ta pelytė?
O jei imtų ją vaikyti
Lyg po pievą ar pušyną?
Ką daryčiau aš, ar žinot?

Kursą gydymo pratęsčiau -
Pasakytų man dar ačiū -
Liepčiau ryti ir Sargiuką.
Juk suprantat, kam jo trūko.

Gurkt medžiotoją tada,
Šunį jis pašauks: „Sa! Sa! „
Dar desertui - piktą žmoną -
Išvanos kočėlu šonus

Viduje ir iš vidaus!
Niekad jau daugiau nesnaus
Milžinas, tasai iš gojų,
Neprotingai prasižiojęs!

* Martynas Vainilaitis. Milžinas ir pelė. - Vilnius, 1987