Ten už miško
prasideda slėniai
anei pradžios nei galo
kuriems nematyti
ir mudu kas vasarą
avis juose ganom
kiekvienas
po pusę
šimto
prieš saulei
leidžiantis
suvedamam jas
į trobą
o mes guolį patiesiam
ir dar atmerktom akim
rytdieną pasitinkam
dienos
ir naktys
mūsų
panašios
kai vienas
kito glėby
rugiagėles
sėjam