Gyvenimas kaip vėjas...(mintims atsirišus)

Gyvenimas toks nenuspėjamas, kaip vėjas...
Jeigu turėtum galimybę jį prakalbint,
turbūt jis net ir pats nesugebėtų apibūdint
savo paskutinės sekundės veiksmo, juo labiau ateinančios.
Ir išvis - būtum palaimintasis, jeigu jis stabtelėtų nors sekundei, šalia tavęs.

Bet jis visada arčiausiai tavęs,
tavo
ir visų,
visų
ir niekeno...
Nes egzistuoja tik ši sekundė,
praeita -
tiesiog praeita,
ateinanti -
nežinia.
Mėgaukis
kiekviena,
negalvodamas apie sekančia,
jeigu jau pažinai save.
Bet sustok,
egzistuoja tik viena.
O gyvenimas laukia,
kol tu atsistosi šalia,
kuo esi, buvai ir būsi,
nepakeisi niekada,
tai užkoduota tavo širdyje.