ne...au..

Siūlu perkirto sapno šydą.

Užraktą, kuris – užrūdijęs

Mano širdies gulbėje.



                      Nematau...

Ką rašo naktis manojoje

Juodraščio skiltyje.
                           
                      Nejaučiu...

Kaip po pėdomis žemė dega

Nuo naujų daigų vikrumo.

                      Netramdau...

Likusio trupinio vaizduotėje,

Tai įrašo kiekvieną krustelėjimą.

                      Neskaitau...

Vejų laiškų, nes aklumas neišgydomas,

Kai jis gimsta vienatvės neapykantoje.

                         
    Kibirkštis laužo laikrody,
    Laižo mano skruostus
    Nakties šaukliai ir
    Kuria sąmokslą, kaip
    Paskandint plunksnų
    Šešėliuos. Nuodėmė
    Būtų pasiduoti, bet dar
    Didesnė migti su baime.