neskaitomas

2009 08 06

O ką gali padaryti kalė?
Nieko... tik, kažką subombarduoti viduje
Užkrėsdama viską sniegu.
Pasitikėjimas...
Ir štai spragteli dviem pirštais
Ir viskas jau už nugaros.

Atidaviau save, o ji save paaukojo.

Pykčio ir neapykantos,
Dėl silpnumo būta pakankamai.
Kadangi, tai nieko nereiškė, turbūt, tik,
Todėl ir prabėgo daugiau nei pusė metų,
Kai galėsiu paliesti kitą. Ji galėjo tą pačią
Akimirką vos atsiplėšus nuo mano lūpų. Buvau
Ir esu banalus. Vis vien tikiu, jog galima
Tikra ir neblėstanti. Jie rūkydavo žolę ir
Kartą ar gal daugiau jis mylėjosi su ja
Atsijungusia, taip jau nutinka. Ji pasakojo...
Nes retkarčiais pabusdavo nuoga. Kadangi
Negalėdavo miegoti gerdavo, kažką kas
Visiškai paskandindavo.
Kartą, kai miegojau šalia...
Ir akimis ryte rijau dangų jos raumenys
Trukčiojo it miškas per audrą. Turbūt, tada
Jam, tai patikdavo labiausiai.

                        Pasikeičiau, gal dėl praeities,
                                                                Gal dėl to, kokia kartais yra
    Dabartis. Tapau prakeiktu
  Filosofu, žinai ką tai reiškia?
Žmogų, kuris mėgsta su savim
                                                    Pasikalbėt labiau nei su kitais ir
Į viską žvelgiantis per daug sudėtingai.

p. s. viskas yra išgalvota ir tik, jei perskaitys ji supras, kad tai buvo tikra man.