Kapitonas

Skalauja jūra ašaromis sūriomis
Kūną ir sielą
Po burėmis išskleistomis, baltomis...
Vėjas, įsivėlęs į plaukus žilus,
Šukuoja barzdą ir ūsus ilgus.
Pypkė rusena, sukąsta dantyse,
Akys įsmigusios į tolumą bangose.
Mintys blaivios po denį šuoliuoja,
Šaltas protas į tolius laivą vedžioja.
Rankos tvirtos šturvalą spaudžia,
Išdykęs vėjas už borto nesnaudžia.
Kelia įtūžusią bangą devintą,
Gena į laivą,
Trenksis su jėga galinga.
Mėto vėto po vandenis sūrius,
Drasko bures į skutus...
Naktis ilga, banga po bangos,
Laivas šoka polką iki ryto aušros.
Pašėlęs vėjas pavargo nūnai,
Nurimo su saulės pirmais spinduliais.
Ašaromis sūriomis skalauja jūra šilta... šalta,
Veda laivą kapitono tvirta ranka!