rašyk.lt: Kūriniai / Leviatanas / Sudegusios gėlės ir vilnonės kojinės

Save palaužkime krikščioniškai žaliuojančiu
košmaru,
durtuvu
stumdykime skersai savo chroniškai nepaslankių
akių
obuolių

Atspindžių grožybę

nepermaldaujamai
kasdieniškai
suvokime kaip neuždelstą judesį
pižoniško
šamano,
užkrečiančio mus ir mūsų degėsiais kvepiančiąją,

Viltimi, kuri savaime nepaeina

griauname,
statome,
ką pajuntame,
ko nebepaleisime

Savyje sukeldami žagsinčią logogramą

sėlinsime
paskui,
taip tyliai,
kad iškrovos palengvėle pradės kalbėti.

Blogas komentaras Rodyti?

2009-08-05 15:32

giminaitė

"akių
obuolių
Atspindžių grožybę" jauti? per daug kilm. ko ko ko ir galop tik atsakymas - tai sunkina suvokima, gaunasi lyg labirintas;
kasdieniskai suvokime ka? - vel pameciau;
kvepianciaja - tik kvepiancia;

"sėlinsime
paskui,
taip tyliai,
kad iškrovos palengvėle pradės kalbėti." - labai gerai, tik siulyciau braukti kad;

suma sumarum - nesupratau esmes, nors issireiskimai man patiko. siulau lengvinti kurini, isgryninti minti. sekmes.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas