Nakties melodijos

Naktinė peteliškė beldžiasi į lango stiklą –
Nepastebėjau, kad  lauke jau visiškai tamsu.

Melodija užvaldė, suvyniojo ir nusinešė pašėlusiu greičiu...

Šešėlis klevo šnibžda vėjui apie naktį šiltą:
„Nepūski, pailsėk – lai būna miegantiems ramu“.

Dar negaliu išsivaduot – vilioja smuikas, keisdamasis su saksofonu...

Žvaigždė mažytė švystelėjo dangui tiltą –
O juo svajonę veš mėnulis girgždančiu ratu.

Svaiginantys balsai neleidžia atsitraukti – kausto judesius garsu...

Žiogai nepaiso – plyšauja nuobodžią dainą,
Sukruto vabalai – prie sutemų ropoti jiems saugu.

Fleita auksinė sužeidžia giliausiai – pervėrė jausmus smailiu iešmu...

Pritūpus Žemė ilsisi, kol Saulė keičia šviesą –
Po valandos kitos reiks stot atlikti savo pareigų.

Jau nebenoriu priešintis – lai neša muzika hipnotizuojančiu ratu...

                                      ***

Bažnyčios varpas kviečia nuodėmingus apvalyti sielą.

Nepastebėjau, kad  lauke jau visiškai šviesu.