Matai, kai jie šitaip apraizgo man galvą,
aš nebe
aš nebesuvokiu, kaip reikia kvėpuoti:
viens du, viens du, viens du
trys trys trys trys trys trys trys trys trys trys.
- - -
Iki pamėlynavimo galiu kartoti tavo vardą.
O tada taukšt! per kuprą.
Iškosėju ilgą prisiminimų giją
ir išsigąstu, kad ji nebetilps atgal.
Jergau, visa tai buvo manyje?
- - -
Per rankas, per rankas man,
per kojas, per makaulę.
Kvėpuok, sakau.