Lelijom geltonom papuoštas vakaras,
Be vėjo skambanti tyla.
Svirplys virpina smuiko stygą,
Gera ... siela apnikusi ramuma.
Dangus debesimis pasiklojęs patalus,
Tolumoje rausva vakaro žara.
Saulė nusimetė dienos apdarus,
Naktis žvaigždėta atslenka paslapčia.
Uodas prazyzė palei ausį,
Apsuko aplink galvą kelis ratus.
Pakėliau nuo rašliavos žvilgsni,
Įsmeigiau į vakaro garsus.
Obuolys nukrito užgaudamas žolę,
Ežys sukrebždino tujos krūmą,
Naktinis drugys sparnais virpina orą,
Trankydamas buką makaulę į nušviestą langą...
Ramus vakaras pilnas gamtos garsų
Žaidžia ramybės stygomis.
Žibintai nutvieskė taką gatvių gyslomis...
Užteks maitinti uodus – laikas pasitikti sapnų.