Rašyk
Eilės (71912)
Fantastika (2159)
Esė (1687)
Proza (10302)
Vaikams (2453)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (5)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Išblėsę,  ašarotų akių rubinai liūdnai žvelgė į ryškiausią vakaro žvaigždę. Kiti Didžiojo Šuns šviesuliai jau seniai skendėjo neperregimoje pavandenijusio žvilgsnio migloje. Albinosas gulėjo išsitiesęs pievoje, šalia geležinių keisto padaro griaučių. Baltas jo snukis buvo padėtas tarp letenų, perkarę šonkauliai vos pastebimai kilnojosi išduodami lėtą alsavimą.
-Klausyk, drauguži, guli dabar pasidėjęs galvą tarp letenų, ar ne? O kai turėjai tris makaules -  kaip gi tuomet?
-Duok ramybę.
-Man tik smalsu.
-Aš turiu tik vieną galvą, kavaily, - iškošė skalikas. - Suprask pagaliau - aš  g y v a s  t  i  k r a s  š u o, o ne baidyklė iš pragaro, kaip čia visiems apskelbei.
-Nebeskiesk Cerbi. Tai kodėl tuomet tave paliko?  Jie susirinko viską, ko dar nebuvo sugadinę, kaip ir anas jų laivadirbys į savo kvailą Arką. Viens prie vieno, tokios jau čia tradicijos.
Porčas mostelėjo prarūdijusia uodega ir smogė į artimiausią kupstą. Lauko pelė nė necyptelejo, o mašinagyvis tą pačią akimirką pasimetėjo į orą stingstantį, gauruotą  padarėlį ir tęsė:
-  Jie nebesupaisė, ką su mumis veikti ir išskrido palikę kapanotis, kaip išmanom.
Į plačiai pravertą Porčo kapotą įkrito dar šiltas grobis ir šis vienu kartu jį nurijęs patenkintai pačepsėjo ir sušuko į padebesius:
- Paliko mums visą, sumautą planetą! Koks neišpasakytas dosnumas! Klaikiai humaniška, kaip manai?
-  Norėjai  pasakyti -  ž m o g i š k a? – karčiai ištarė šuo ir ūmai  užsikirtęs dusliai sulojo savo ligotais plaučiais.
Pradėjo temti ir laužytas aplinkinių uolų perimetras jau kibirkščiavo nuožmiais flourescenciniais išlydžiais.
-  Ka norėjau, tą ir pasakiau, – išsiviepė Porčas. Jis vogčiomis stebėjo meteorų krušą bombarduojančią atokiausius mėnulius. Įskilęs mašinagyvio žibintas seniai prarado sandarumą ir buvo iki pusės užpiltas lietaus ir rasos vandenimis.
-  Čia buvo ironija, nususeli, negi nepagauni? - pasakė jis.
  Šuo  pamėgino nusišypsoti, bet draskantis kosulys privertė sukasti nasrus. Jam vis sunkiau seksėsi užsikabaroti ant liepto, o prieš kurį laiką skalikas liovėsi tai daręs ir pasiliko Dauboje suvisam. Čia visi pažinojo šunį baltu, be jokios demelės kailiu ir vadino jį Cerberiu - kas pašaipiai, o kas  draugiškai ir pagarbiai.
Dauba buvo didelė ir pilna įvairiausių, kartais, net labai spalvingų gyventojų, o nubėgti iš vieno jos krašto į kitą užtrukdavo bemaž visą pusdienį. Tuo būdu, šuo nuolat turėjo ką veikti, anaiptol nekankinams sunkių sapnų, ar kokio nors ilgesio. Netrukus keturkojui ėmė atrodyti, kad jis visuomet čia ir gyveno.
Tik nakčiai skalikas neišvengiamai grįždavo prie senojo liepto, idant kitur žvaigždės atrodė jam svetimos. Ten jos spindėjo šaltos ir dygios - visai ne taip, kaip  čia, kur jaukiai mirgantis dangaus skliautas priminė namus, kurių jis niekada neturėjo. O ryškiausia žvaigždė Sirijus - skalikas taip jautė - priminė jam kažką labai labai artimą, rūpimą ir taip skaudžiai nutolusį.
- Kas galėjo pamanyti, kad juos pergyvensim, – postringavo Porčas. –  Mes gendam, rūdijam, atsibostam,  bet nei velnio nemirštam. O ką su tokiu įgrįsusiu rakandu beveiksi? Galu gale, juk aš ne koks nususęs šuo, kad nusivestum už trobos ir...
Sutemas perskrodė meteoras ir ištiško kraterių randais nusėtame mėnulio pakaušyje. Porčas nutilo, nervingai atsikrenkštė ir kriuktelėjęs užvertė vienintelį žibintą į padebesius.
-Klausyk, aš ne tai norėjau pasakyti, - numykė jis.
Tačiau šuo nė nekrustelėjo, tik apmaudžiai pajuto, kaip senose akyse ėmė gęsti paskutinė ryški  žvaigždė.
Tuo tarpu mašinagyvis nepatogiai pasimuistė, atsikrenkštė ir galiausiai ėmė be perstojo malti liežuviu:
- Žodžiu, jie nebeišmanė, kaip su mumis elgtis. Visokios ten moralinės nesąmonės ir panašiai, suprask, jiems, neva labai svarbūs dalykai bla bla bla, - ir vėl užsivedęs dėstė Porčas.  Jis galėjo šnekėti apie žmones, tarytum prisuktas, tačiau skalikas jų nepažinojo ir niekada nebuvo matęs. Jis nesuprato ką reiškia turėti šeimininką ir po teisybei, nei kiek nesistengė kvaršint sau galvą. Jam paprasčiausiai patiko žvaigždės.
-Iš tiesų, - apsidairęs sušnibždėjo Porčas, - nedaugelis tą žino, bet žmonės  vos neišsiskerdė tarpusavyje spręsdami tuos savo egzistencinius klausimus. Reto kvailumo padermė!
Mašinagyvis netikėtai prajuko, bet šuo neatsiliepė. Jis gulėjo užmerkęs pavargusias akis, girdėjosi tik negražus švilpimas sklindantis iš nusilpusių, urzgiančių plaučių.
- Bet įvyko tai, kas įvyko, - aprimęs nutęsė Porčas ir reikšmingai mostelėjo durelėmis į padanges.
Skalikas tylėjo. Ši naktis jam prailgo. Visą sekančią dieną šuo nepasijudino ir snaudė toje pačioje vietoje. Teisinosi bjauria nuotaika, o vargšas Porčas nebeišmanė, kaip čia pralinksminus keturkojį. Jam pirmą kartą skaudžiai užspaudė tarpines ir kažkodėl ėmė mausti visus stumoklius iš karto.
-Ech, kad taip alyvos bent pusę galono, - juokais sudejavo mašinagyvis.
Bet prastas ūpas niekur nedingo ir jis senu papratimu ėmė kažką apmaudžiai murmėti, tik šįkart patylom, sau po nosim, kad neduokdie neišgirstų skalikas.
-Ech, Cerberi, Cerberi, kurgi tavo broliai ir seserys, kur pradanginai savo likusias galvas, paikas šunie...
2009-07-22 22:29
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-17 12:17
Valdovė
Neblogas darbas:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (3)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-22 23:57
Tilitė
Parodyk man vietą, nuo kurios turėtų paaiškėti, kas tas albinosas, kas tas skalikas, kas tas Porčas... Kuriame rašinėlyje jos ieškoti?
Ir kur čia yra fantastika. Ir apie ką tu čia?
Damastai, rašai iki apsiseiliojimo gerai, tik gal pamiršk paveiksliuką ir parašyk, ką iš tikrųjų norėjai pasakyti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-22 23:05
Damastas
Aha, uzkabino paveiksliukas:)
Turetu but daugiau daliu, bet ikelsiu, kai tik bus laiko ir daugiau sau paciam, nebent kas netinges kapstytis chronologijoje.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-22 22:39
omnia_mea
Ir kur gi?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-22 22:38
Haldir
Vis dar pagal paveikslėlį? :D

Beje:

Miglotais poezijos akių vokais aš švelniai tvinktelėjau per neišpasakytai baltą akies obuolį skaitydamas pirmuosius dvejus poetiškus pavandenijusios miglos sakinius.

Na supranti apie ką aš ;)

O šiaip nu kąašžinau. Nelabai.
3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą