Nutikimai

Pabalnojo vėjas žirgą,
Pasagėlės aukso mirga.
Kasa žemę viena koja,
Prunkščia, lekia ir šuoliuoja.

Garbanas žalias kedena
Žilo gluosnio labai seno,
O užkliuvęs už beržyno
Savo barzdą pakabino.

Nusirito į pašlaitę
Pilko zuikio uodegaitė,
Išsigando, suvirpėjo
Ir keistai drebėt pradėjo.

Ne griaustinis ir ne žaibas –
Senas vilkas, piktas, laibas
Vis ramios neranda vietos
Ir „matuoja“ zuikio pėdas.

Tik vikruolė voveraitė,
Greit įšokus į eglaitę,
Viską stebi, viską mato,
Virs kankorėžių arbatą.

Pavaišins smarkuolį vėją –
Tegu baimės jis nesėja,                     
Tegu švilpauja kaip moka
Ir linksmai kadrilį šoka.