Blondinės laiškas televizijai

Rašau šį laišką nes jau nebegaliu daugiau taip kentėti. Tikrai. Kiek galima? Kiek galima šitaip su mumis elgtis? Gal jau užteks mus laikyti kvailomis? Juk plaukų spalva nieko nereiškia. Vat pavyzdžiui aš, žinau daugiau, nei jūs visi kartu sudėjus. Per visas tas laidas televizijoje, mes, blondinės, nebegalime ramiai gatvėje vaikščioti. Vat pavyzdžiui: vakar ėjau per tiltą. Pro mane ėjo kažkokia tai kaimiečių gauja. Iš kur žinau, kad kaimiečiai? Tai, kad apsirengę visiškai be ryšio. Buvau pasibaisėjusi. Vien treningai - baisu ane? Žinau. Man irgi buvo baisu. Tai va. Jie mane susistabdė ir sako:
- Ei, mažule, nori aštrių pojūčių?
- Aš su kaimiečiais nebendrauju. Atstokit nuo manęs, Saulėnai jūs! Ir kas čia išvis per aštrūs pojūčiai? Papjauti kažką rengiatės?
- Mažute, na nereikia mūsų įžeidinėti. Mes Tau va dešimt litų siūlom.
- Už ką man tie Tavo susmirdę dešimt litų?
- Matai tą upę apačioje? Tą, tą. Tamsią, kur metalinės žuvys plaukioja. Tu vat nušok ir mes Tau dešimt litų duosim.
Įsivaizduojat? Jie galvojo, kad aš tokia kvaila ir nesuprantu, kad ten greitkelis. Žiauru ane? Nu, ir aš taip sakau. Pasižiūrėjau aš į tą greitkelį ir baisu pasidarė. Vien ketvirtį golfai ir fūros ten. Jie ką, galvoja, kad aš už dešimt litų šoksiu ant tokių lievų mašinų? Bent dvidešimt būtų pasiūlę, tai gal dar ne taip pikta būtų buvę... Na bet čia dar ne viskas. Užvakar pirkau šampūną. Vadinasi Hed hieroglifas šoulders. Draugė sakė, kad reiškia galva hieroglifas pečiai. Nu va. Matot? Ir vėl mane laiko kvaila. Nejaugi gamintojai mano, kad aš nežinau, kad galvą ant pečių auga. Nu visai, taip? Žinau... Mačiau dar vieną kažkokį. Vaš hieroglifas go. Šitas sako išsiplauk hieroglifas eik. Tie gamintojai visai nieko nesupranta.  Aš gi negaliu ką tik išsiplovusi galvą eiti į lauką. Gi pirma reikia išsidžiovinti. Nu žiauru vienu žodžiu. Arba dar va galiu prie to paties pasakyti... Spėjat skaityti, ne per greit rašau? Galiu lėčiau. Tai va. Kur aš baigiau. Ak taip. Nu aš jam ir sakau:
- Jokia seksuali pupytė čia negyvena. Jūs ne čia pataikėte.
Aš jam dešimt minučių aiškinau, kad čia tokios nėra, kol jam pagaliau daėjo. O jis dar drįso supykt ant manęs! Įsivaizduojat? Siaubas.
<po trijų dienų blondinė vėl prisėda rašyti į tą patį lapą, tik iš naujos eilutės>
Mielas dienoraštį, prieš mėnesį rašiau laišką telikui. Dabar visur ieškau ir niekur nerandu. Nesuprantu kur jis galėjo dingti. Tikriausiai mama bus paėmusi! Ji visada mano daiktus vagia. Tiek daug buvau prirašius...  Dabar nieko nebeprisimenu. Gal Tu ką nors atsimeni?
<dienoraštis tyli>
<po valandos>
Taip ir maniau, kad Tu nieko neprisiminsi. Nepykstu. Aš irgi neprisimenu. Čia vis per tą radiaciją nuo oro. Vat neseniai skaičiau, kad sprogo kažkoks šernobilis, ar kažkaip panašiai. Čia matyt mašina kokia nauja... Sprogo ir paskleidė ore daug radiacijos, tai aš dabar retai kada į lauką einu. Žinai gi, kad dar mirti nenoriu. Bet vistiek tenka... Supranti gi. Tai su draugėm kur, tai į parduotuvę, tai naują žurnalą kokį. Žinai gi kaip būna.
<dienoraštis tyli>
Tau šiandien bloga nuotaika? Vargšelis... Man irgi... Vat kažko ieškojau ir nežinau ko.  Visai galvos jau nebeturiu. Žinai, senatvė. Baisu. Žinok labai bijau susirgti alhameriu. Lietuviškai kažkas į plaktuką panašaus. Tai žinok iš namų visus plaktukus išmečiau kol dar neapsikrėčiau. Po to vaikščiočiau visa spuoguota... Baisu ane? Aš irgi taip sakau. Tai tiek šiandien mielas dienorašti. Va matau jau laikrodis rodo 10: 28am tai turbūt reikia eiti miegot. Na supranti. Tos am reiškia „aik miegot“. Tai va, labanakt.