Nebebus haiku,
kuris remiasi išoriniu laiku
Kalbėsime tykiai,
nemaldaudami vienas kito akių
Ir spręsime kryžiažodį
vedantoje numatytu būdu.
Taip,
po truputį,
Skęsime svetimame vėjyje,
paleisdami vienas kito žodžius,
praleisdami aukštus tonus
ir nekuklius siekius.
Mano varvėjimui,
lašant ant tavo pečių,
Aš pradedu kurti pasaulį
be pelenų.
Sutik,
Mano Mur,
gedėjimas tau nepaklausus,
Atsainiai rištu kaspinu
geriau nesulaukt dovanų.