Tango gyviems!

Tarp šito miško sienų keturių

Aš staugiu.

Išleiskit! 

Išleiskit ten, kur žmonės dar gyvi,
Kur spalvos tikros-
Ne aKseSuaRai.

Gyvenime, Tavęs ilgiuos, girdi?
Kur mano Frida?!  Mano Kahlo?

Koks troškulys aksominės raudonos!
O dar stipresnis – meksikietiškos žalios,
Į mūro sieną tamsiai mėlyną
Aš atsiremčiau pasiimti vėsumos.

Sūrios tekilos, išlaistytos ant kojų
Purvinų, dulkėtų,
Uždusintų tandemo – šokio ir nakties,

Taip stipriai besiplaikstančių pavadžiais nutrūkusiais..
Nuo skardžio lėkusiais, be rytdienos minties.

Tačiau kol kas:
______

Kava čia geriama išskydus. 
Pusryčiams:
Su sumuštiniais

Ristretto?
Vakare, šiukštu, - jau per vėlu

Įsiplieskė ugnis – ją mandagiai pridengs,
Ramiai palauks kol ji uždus.
_______

Ir vis tik negaliu!
Eilėj stovėti prie degtukų
Rūsenantiems, drėgniems malkigaliams

Per lietų galima šokti
Galima.
Pagauti tango už žaibuojančių skvernų.