Mano kuklia nuomone, didelė šio kūrinio bėda yra ta, kad praktiškai pagrindinė mintis jau yra išreikšta pavadinime, ką jau kalbėt apie tikrai nemenką to "nebus-nebebus" kartojimą pačiame kūrinyje. O bėda ta, kad "nebebuvimas" taip brukamas skaitytojui, kad visa kita išblanksta, t.y. perskaitai darbą ir pameni tik "nu nebus ten kažko" - o ko ir kaip - nebe. To periferinio teksto (taip pavadinsiu visa kita gaubiantį "nebuvimą") ryšių silpnumą parodo dar ir tai, kad praktiškai bet kuris posmas šiame darbe gali būti pirmuoju, paskutiniu ar kyboti vidury. Juos galima sukioti bet kokia tvarka - lyg Rubiko kubą, o mintis vis tiek lieka ta pati.