neišbaigtas

2009 07 13








Jei mesteltum lieptą per liepas,
Per kvapą pasaldintą sniegu
Aš eidamas laužyčiau laiką,
Nes dar neregėjau, kaip vyšnias
Valei sau nuo lūpų. Užsisukus
Kamputį ant byrančių medžių,
Kuriuos rovė vėtra iš širdies
Aš išbarčiau ant tavo tako,
Kuriuo nuėjome kartu. Jei liktum
Akimirkai čia pastovėti prie
Laikrodžių dirbtuvės tokios
Senos, kad tuoj įlūš ir stogas
Pakaruoklis priėjusi mergaitė
Maža sėdės ant skersgatvio
Bordiūro. Skaitys ką rašo karvės
Ant pakelių pieno. Oranžinė
Suknutė su baltais taškučiais
Prikelia laikrodžius, o aš
Nusivalau tavo dieną ir vėl
Stoju žvelgt į padangę.