Akys

Ašaros aptemdžiusios akis
Pasiklydusios jūros gelmėse
Atvėrė man duris:
Į neviltį ir skausmą.
Jau nebežinau kas ir iš kur,
Tik jūros bangų trenksmas į akmenis
Man primins tave.
Ir lašėjantis vandenyno vanduo
Man iš akių aptemdė protą
Ir paskandino neviltį.
Vienintelis prisiminimas
Tik jūros gelmių ir mano akių mėlynumas
Širdies griūvėsiuose.