...

2009 07 09

Neklauskite, kodėl vėjai išeina,
Kur dingsta visa šiluma, kaip keičiasi
Tavo pasaulis, net jei užklumpa šalta
Dargana. Aš galiu laukti kol išsibaigia
Laikas skirtas, tik mums. Jei nusivelka
Dieną it maršką... priprakaituotą sijoną
Gyvenimas ir žvaigždės, tik plyti aukštai
Viršuje taip išeinama tyliai. Su palaiminga
Migla akyse. Kai nežinome rėmų, kai viską
Atrandam slapčia. Po truputį mylimės,
Po truputį žiūrim į delnus, kurie jau apžėlė
Žole. Jei nerandame lietsargių liūtyse, tik
Paukščiai pridengia galvas... mes išeiname
Tyliai, nes jau nebeliko kas lauktų, kas vestų
Per tavo nežinomą slėnį.