Sudegė mano diena - horizontas paraudęs.
Blėsta ir jis, tuoj beliks vien pilki pelenai.
Vaikšto bejausmiai šešėliai - ir kas juos sugaudys,
Jeigu į laužą įkrito ir saulė tenai.
Vienas šešėlis į mano krūtinę įkrito,
Glosto ją nerimu lyg drebulėlės lapus.
Laikrodžio žingsniais aš laiką matuosiu lig ryto,
Lauksiu, kol pirmas šviesos spindulėlis nubus.
Pirmojo stulpelio ketvirtoje eilutėje žodį "įkrito" norėčiau pakeisti į "nuslydo". O dėl vertinimo pykti negaliu. Labai gerai žinau, jog visi esame labai skirtingi ir žiūrime į viską iš savo kampo. Ačiū visiems.
Gražus eiliukas, perteikta vakaro nuotaika (mėgstu stebėti ir fotografuoti saulėlydžius) ir laukimas viltingo ryto.
Pirmo posmo 4 eilutėje įkrito pakeisčiau kitu žodžiu (įpuolė, neliktų pasikartojimo.
Man gražu, o kam tie rimai netiko, tai nesuprantu, viskas čia gerai. Vienas vienas mažas šapelis tik plūduriuoja - va saulė įkrito ir šešėlis įkrito. Galima vieną iš tų įkritimų keisti kuo nors.