Aš kraujuoju gyvenimu, sese,
tiek manęs ir tėra - pelenų pusė saujos,
jeigu venomis galit įlašinti dvasios,
žarija gal rusens, gal gyvenimas tęsis.
Ir kvėpavimas mano mechaniškai dirbtinas,
kai aš pats sau žiūrovas ir suklydęs baletas.
Dieve, Dieve, - paberiu poterių virtinę,
bet visviena jaučiuos per šaknis nugenėtas.
2017-01-09 23:26
Toks pat geras.
Grįžau pasiskaityti. :)
2009-11-19 13:54
Fantastika.
2009-10-21 05:33
Nuostabu!!! 5
2009-08-14 21:15
kox gražus kūrinys...
2009-07-20 21:04
bet liko dar šakos-
draugams apkabinti...
2009-07-19 22:33
labai...
2009-07-16 20:36
Gražiai rašai, prasmingai.
2009-07-14 17:46
Jei kraujuoji, tai - vaistinės pilnos
„Olveisų“ patogių - pasiklok jais tarpuakį.
Dar gerai, kad nesi tu Garbe ta pastojęs,
Būt bėda kokiam norints Pegasui Vincukui. :)))
2009-07-13 21:50
Labai įdomus eilėraštis.:)
2009-07-10 13:08
vaizdžiai išsakyti asmeniniai jausmai. lietuviška tikrovė persunkta kiekviename žodyje. puiku
2009-07-10 12:54
baisingai sava tatai. ačiū.
2009-07-09 14:45
gražiai apie tai, nuo ko mirtinai nenukraujuojama
2009-07-09 08:12
pažystamas pojūtis, kad neturiu šaknų...5
2009-07-08 23:55
Viena ,ką galima teigti ,puiku:)
2009-07-08 06:34
puikiai perteikta būsena, gražūs įvaizdžiai, sklandus
2009-07-07 23:14
Nei pridėt, nei atimt: ir sustyguota melodingai, ir minčiai neankšta, stipru; skaitytum ir skaitytum...