Mėlynbarzdžiui

Susivėliau tavo barzdoje,
Pasiklydau.
Tas mėlis apakino
Ir ilgam įkalino.
Raunu mėlynus barzdos plaukus,
Kad išeičiau,
O jie vis atauga.
Pamečiau ir raktą
Nuo to kambarėlio,
Kuriame galėtum laikyt
Mano nukirstą galvą.
O taip norėčiau užeiti,
Kad kartą ir
Visiems laikams
Pribaigtum mane.
Kol ieškau
To prakeikto rakto,
Juokies savo
Bedante burna
(Vakar dantistė išrovė
Tavo paskutinius
Tris dantis).
Ačiū Dievui,
Nebegalėsi savo tylėjimu
Kandžiotis.
Bent jau tol,
Kol bus padaryti
Protezai.