Tu matai per namų sienas,
Kulka pereini kūnus,
Mintis ir žmonių sielas.
- Tuščia... taip tuščia...
Prasmės niekur nėra...
- Į dangų ir žemę –
Gal ją rasiu čia...
---
Į juodąją žemę,
Į tikrąją mamą
Žiūri ir žiūri...
Tūkstančiai guli
Supuvę, nelaisvi...
---
Į mėlyną dangų,
Į dievą, į dievą…
Ir patikėt negali –
Žmogus jį sukūrė,
Todėl nerandi...