Man labai elementari ši eilutė:
<...> Nepakartojama buvai, mums buvo gera.
Trūksta vaizdingumo, minimalistinis būsenos perteikimas, apribota metaforų raiška.
Įtartinai nenušlifuota eilutė:
<...> Manoji vasara maudynių upėje
Daug nedūmojant, ieškome pakaitalo: upėje ---> ežere
tiktų parinkti tinkamesnius žodžius sąskambiui išgauti.
Pagirtinos paskutinės eilutės:
<...> Jau nebeskauda, retsykiais tik krūpčioja
Krūtinė sapnuose, kai plaukus pasileidi.
<...> pasileidi ---> sangrąžos dalelytė kuria prielaidas dviprasmiškumui. Jos galima atsisakyti, įterpiant asmeninį įvardį ar pan.
Labai nesigilink į mano rašymus, tai nuomonė, kuria dalinuosi su autoriumi. Nuotaikingos eilės ir ta nostalgija ne šimtamečio, daugiau žaisminga ir žavi.