vieną dieną
kai už lango
melodiją monotoniškai
barbens lietus
išvysi veidą
aklo žmogaus
nenusigąsk
tai aš
šnabždės tau vėjas
palenkęs beržą drėgnu kamienu
ir išvagotas stiklas
drėgnais lašais
aš tavo šešėlis
rėkei
šiandiena jis išeis
užsmaugtas kaklas
gaudo oro gurkšnį
sakei laikau tave
šiandiena aš paleidžiu
nepyk
mylėjime išaukštinau tave
dabar tik raidės liejas
ir liks baltam lape
šiandieną aš nusidėjau
pakeldamas ranką
prieš save
rytoj jau bus kitaip
stikliniam žvilgsny
piešinai įstrigę
dabar aš supratau tiktai
šešeliu virtęs
naktyje išnyksiu....