Godos

žvelk
mano kadagiuos
paukščiai
mirties balsą
sulesė
kai apglėbęs tuštumą
dievą
laižiau
susinešęs spalvas
aš po pievas
smilgas vaitojau
kol rasotos dangstė
niekio žiedais
pirmaprades gamas
atbulom žvelgė
pragaištim
juodbėrį girdė
išvarvėję stepėse
tylumos laužai
ar meni
baltą baltą viešpaties
pirštą
po neartus laukus
aimanų
drabstė
lašai