Labas, mama, esu kaip esu -
slenka dienos nudriskusiom pievom -
vienas sparnas vėdrynas aitrus,
kitas – irklo šešešėliu buriuoja.
Labas, mama, buvau kur buvau -
visą naktį meldžiau gervuogyno
paklaidinti akis, kad dangus
neįlytų vokų ir tuštybės.
Mama, mama, sakiau, juk sakiau -
dar po rytmečiais teka raudonos
miego upės ir mirksta kažkur
tik apsemtos lengvai mano kojos.