Iš pajautos
iš žiedlapių
blakstienom
švelnumo peteliškių
piruetais
tu ateini
pražysti netikėtai
esu tik smėlio smiltis
tavo srovėje
aš be tavęs
diena be saulės
ir be tavęs negyvenu
2009-06-30 11:32
pradzia idomi:)
2009-06-24 20:21
baisus. :)
2009-06-23 19:25
nuostabus
2009-06-23 17:42
Gražiai sudėjai.
2009-06-23 14:49
visad juokiaus iš žodžio pajauta (kalbininkiškas kokstai) o čia jis gražus. apskritai, geras ciklas apie meilę. (keista, man geriau rašės apie meilę po kokių eilinių "skyrybų")
2009-06-23 14:02
Uoj, kaip herojus įsigyvenęs, savo jausmų tvirtovę numūrijęs. Klestėk ir žydėk, čia tik retkarčiais komentaruose užkabinam dėlei špooosų. Iš kur dar linksmybių prigalvosim.
2009-06-23 12:23
neblogai
2009-06-23 12:14
liuks. nei per daug, nei per mažai. perfection
2009-06-23 08:52
gyvenk su manim:)
2009-06-23 05:05
meiles laiskelis:)
2009-06-23 03:14
tu koks robotas turbūt. nuo tavo eilių tokių nu bet kokia moteris...proto turinti bent truputį... imtų ir apsišiktų
2009-06-23 02:41
visai patiko iki paskutinio posmo.