Be žingsnių, rožančių,
aukštyn krentu---
tiesiai į dangų.
Dėsniai liks dėsniais,
lyg esame, o išeiti
kartu negalėsime.
Taip, laukia plynas laukas.
Šilti namai- tik prielaida ribota.
Paleidžiu aidu žodį viso.
Kantrybės, nesistumdykite,
mikrosesės ir broliai, ateinu.
Nesigailiu kuo nebuvau,
akimirka ir tuo pavirsiu.
Be žingsnių, rožančių,
aukštyn krentu---
tiesiai į dangų.
Aplinkui šviečia, virpa,
iš vidaus liečiasi, išsiskiria,
susijungia, o meilė kažkur išlieka.
2009-08-10 12:32
Gražu gražu gražu :}
2009-06-27 21:39
Įdomūs momentai pagauti. nors kartais nevisai aišku, bet visumoj gražu :)
2009-06-24 17:20
Gražus šis
2009-06-22 22:59
Nesutvarkytas tas tavo tekstas, o jis neblogas .... Reiki žiūrėt, kad klaidų nebūtų ir nereikalingų žodžių... poezijoje reik ažūro ...
2009-06-22 22:18
man labai patiko dangus, dėsniai, šviesus virpėjimas ir išliekanti meilė.
2009-06-22 22:02
visaip būna, tai virpa, tai šviečia...
2009-06-22 21:52
Geras jausmas pakilti bekrintant...
2009-06-22 21:46
neblogai
2009-06-22 21:13
Jei meilė išlieka - paguodžia (nesvarbu kur)
2009-06-22 21:11
\"Dėsniai liks dėsniais,
lyg esame, o išeiti
kartu negalėsime.\" - sužnybė sielą ;)