Išburki šviesą, kol lietus nelyja,
Kad spėtų skruzdėlytė grįžt namo.
Nelengva bus, jeigu užklups kely ją
Praplyšęs debesis - dangaus piemuo.
Išburk gerumą - bitės medų neša,
Tegu užpildo jos korius pilnai.
Po dulkelytę, tik po vieną lašą...
Tokia mažutė, o darbų kalnai.
Išburki meilę, te pasaulis žydi,
Išmesk negerą kortą - kam laikai?
Paties svarbiausio noriu paprašyti:
Išburk man būti vasaroj ilgai.