Elegija

Aš ant raudonos žolės drebėsiu nuoga –
Balta ir švelni lyg pūkas, tiesiu į tave rankas.
Mano išsvajotas, mano trokštamas,
Mano mylimas, paliesk jas.

Aš ant asfalto klūpodama mylėsiu tik rudenį -
Jo drėgnus takus šluostysiu lyg nusidėjus.
Mano budeli, mano valdove,
Mano meile, apgaubk man pečius.

Bet manęs nėra jau -
Aš, sušalusi pamestinukė,
Sklaidaus ore iš lėto,
Mano brangus, pajausk.