Pieva Tu ir Aš
Mes gulim rasotoj žolėj
Apsipynę pienių žiedais
Žiūrim į dangų,
Stebim žvaigždes
Jos ryškios.
Atrodo ranka pasiekiamos,
Protu nesuvokiamos planetos.
Mūsų kūnai virpa nuo šalčio,
O mėnesiena kviečia šokti.
Valso žingsniuku
Mes sukamės ratu.
Ir vėl gulam į rasotą žolę
Pasinėrę į tą gaivą
Uodžiame vasaros naktį,
Susiliejame ir kuždame
„Myliu Tave ir šią akimirką! „