Aplinka

Ar gera stebėti,
kaip krenta žvaigždė?
Kaip Šviečia mėnulis,
o apačioje padugnė
apiplešia vaiką,
einantį iš parduotuvės su pienu,
pas mamą, kuri serga,
jai reikia jo šilto su medumi,
kurį randame bičių avilį,
ir naikinam bites, kad būtume sveiki?
Ar gera stebėti,
kaip trypiama žolė?
Kaip pliukšta tas pienas,
ir teka srovė,
balta ir tyra,
kol pravažiuoja mašina,
sumaišydama ją su žeme,
o vaikas tik verkia, nebėga namo,
nes diržu išmokytas,
atpirkti klaidas,
net ir tokias nekaltas.
Ar gera stebėti,
kaip dingsta naktis?
Kaip su ja nyksta gyvastis,
vienintelio žmogaus,
kurio bijojo, bet ir pasikliaut galėjo,
Kurį mylėjo ir dėl kurio skubėjo,
bet negalėjo...
Ir kas jam pasakys,
kad kaltas ne jis,
juk ne jis diržu save gąsdino,
Ir pieno nebūtų pametęs,
jei padugnė būtų žmogus.
Ar gera stebėti,
kaip ateina rytas?
Kaip keliasi žmonės ir eina savais,
man nežinomais keliais,
o liūdnas berniukams jiems tik atspindys,
kažkieno reportažo,
kurį vakaro žiniose pamatys.