Viešpaties dovanos (juodraštis)

Niekas nepagrobs tų dovanų,
Mano daliai Viešpaties skirtų.
Nepajudins niekas ir kalnų,
Vandenų dievybės sukurtų.
Tarsi burtai dovanos kerės,
Lyg smaragdai sieloje žėrės.
Tik dėl jų palaimoj gyvenu –
Plaukdama virpėjimu dienų.
Ir nė piršto niekas neprikiš,
Ir nė žodžio niekas nesakys,
Kad išraus iš sielos, ką turiu,
Tuos žodžius, kuriais buriu...
Tas mintis, kurios tiktai many
Raibuliais vilnija atminty.
Neatims, kitam nedovanos,
Ką patyriau ar gavau kalnuos,
Kokia kaina jūromis plaukiau...
Neišraus ką rankose laikiau:
Glosčiau vėją ar šilkus rugių,
Dygų spyglį miško kadagių.
Dovanos išlieka amžinai
Kaip likimas ar aukšti kalnai.

2009